Interviu su "YAM"

Singlas 1-moje vietoje, albumas taip pat. Koncertų metu išparduoti visi plakatai. Bill, Tom, Gustav, Georg dabar turbūt negali būti geriau. Pokalbyje su “YAM” jie papasakoja apie savo gėdingą gyvenimą ir atvirai kalba apie savo tamsiąsias išdaigas.

.

YAM: Dabar aplink jus egzistuoja visiškas chaosas! Kaip jaučiatės būdami įžymus?

Bill: Mums tai labai patinka. Kažkada galvojom, kad tai peraugs mus ir mes nesusitvarkysim. Bet šiuo metu viskas yra gerai.

YAM: Ar nebijote, kad tai gali jus pakeisti?

Tom: Ne. Niekas musų nepakeis. Mes save stebime. Nuo seno žinome, gerbiam ir mes neleidžiame sau pasikelti, stengiamės nusileisti į žemę.

YAM: Kas buvo geriausia, o kas blogiausia įžymumo metu?

Georg: Labai blogų žinių dar neturėjome. Aišku, yra daug pavydžių ir labai neprotingų apkalbų, bet tai mums yra niekas.

Tom: O geriausia yra tai kad dainavome gyvai prieš 70000 žiūrovų. Tai buvo pirmame festivalyje Magdenburge, o tai taip greit nepamirštama. Dabar galime eiti į klubus, į kuriuos musų ankščiau neįleisdavo.

YAM: Kaip atrodo kai jūs einate į klubą?

Tom:Išskyrus Georga, mes esame skirtingų charakterių. Sėdime prie baro ir flirtuojame su merginomis, o Georgas šoka. Pats mėgstamiausias šokis yra „Hip-Hop“.

YAM: Jūs esate dieną-naktį kartu. Ar tai jūsų neerzina?

Bill: Ne. Jau daugiau kaip 5 metai mes kuriame muzika kartu. Užtat žinome visus savo nesutarimus. Ir žinome, kada reikia palikti ramybėje. O apskritai kiekvienas turi savų defektų.

Georg: Esu labai nepunktualus.Tai gali labai kitus erzinti.

Tom: Nors esu gitaristas,bet visa laiką stuksenu į kokį nors daiktą.

Bill: Aš esu dainininkas, visur ir visada. Kiekvieną dieną turiu vis naują dainušką, kuri nervuoja kitus. Priedo, esu šiek tiek tinginys. Trijulė nešioja instrumentus, o aš turiu tik savo mikrofoną. Ir turiu prisipažinti, kad nepadedu jiems nešime.

YAM: Koks yra gėdingiausias įvykis jūsų gyvenime?

Bill: Prieš keletą savaičių, visi keturi turėjome gėdingą išgyvenimą. Buvo naktis. Mes buvome viešbutyje Hamburge: Visur buvo išjungtos šviesos, tik viename kambaryje dar degė šviesa. Susidominome, nuėjome pažiūrėti kaimynų ir atidarėm orlaidę... Jie mylėjosi. Galėjome viską matyti. Tai vyko viskas apie pusantros valandos. Mums buvo labai įdomu. Bet vėliau jie taip naglai pažiūrėjo į viršų ir užtiko mus! Kabančius prie lango. Tuo metu tai buvo mums didžiausias atsitikimas.