Bill operacija

Billui nustatyta cista balso stygose. Dėl to jis negali dainuoti ir buvo atšauktas visas 1000 Hotels koncertinis turas. Taip pat, jam reikalinga skubi operacija.

.

Tom interviu su "BILD" apie paskutines Bill valandas prieš operaciją.

..

BILD: Tomai, tavo brolis bus operuojamas sekmadienį arba pirmadienį. Kaip jis leidžia tas paskutiniąsias dienas prieš operaciją, namie?

Tom: Bilas beveik visą laiką guli lovoje, žiūri TV. Mes davėme jam keletą DVD plokštelių, kad jis pagaliau užsičiauptų. Šiuo momentu jis žiūri užbaigtus “Kalėjimo bėglių” sezonus, tai jį bent kiek užima. Dažnai jis nulipa žemyn prie šaldytuvo, savo sportiniu kostiumu ir pasiima ko pavalgyti. Jei jis pagaliau atsisėstų prieš TV, su dėže alaus, kad žiūrėtų Fussi, aš tikrai didžiuočiausi savo mažuoju broliuku.

BILD: Kas gamina maistą Bilui?

Tom: Šiuo metu aš jam tai darau visą laiką, spagečiai su specialiuoju padažu. Padažas, jei galiu taip sakyti, visiškai fantastiškai. Aš manau, kad jam darosi nuo jo bloga, bet jis negali skųstis, nes turi saugoti savo balsą. Bilas yra žymiai blogesnis virėjas nei aš. Dažnai mūsų mama ateina mūsų aplankyti, jūs galite pamatyti iš laimingo Bilo veido, kai ji mums gamina maistą.

BILD: Koks jausmas būti namie tokį ilgą laiką be pertraukos?

Tom: Metų metus mes esame kelyje ir staiga visą dieną esi namie. Tai drastiškas pasikeitimas. Tu krenti į skylę ir staiga pasiilgsti buvimo kelyje. Ir Bill ilgisi galimybės dainuoti. Bill ne tik dainuoja scenoje ir studijoje; dažniausiai jis dainuoja visą dieną namie. Neatrodo, kad jo balsas būtų palaužtas. Dabar jis ramus- manau tyla yra jauki.

BILD: Ar Bill kenčia? Kaip jūs jį pralinksminate?

Tom: Na, manau jis nekenčia. Na, jeigu taip ir būtų, jis vis tiek negalėtų skųstis, nes neturi balso. Dažniausiai Bill kalba nesustodamas, tai iš tikrųjų nervina. Šiuo metu turiu daugiausiai laisvo laiko per visą savo gyvenimą. Jei kas ir kalba, tai aš. Ir Bill nieko negali padaryti. Tai šaunu. Vakar su savo akių pieštuku ant lapelio jis parašė ‘’užčiaupk savo suknistą burną’’. Jeigu aš Bill nervinu, jis pakelia tą lapelį.

BILD: Ar vyksi su Bill į ligoninę? Kiek laiko jis turės ten būti?

Tom: Bill nori būti ligoninėje kiek įmanoma trumpiau. Tikėtina, kad nereikės pasilikti ilgiau nei 1-2 dienas. Aš tikrai vyksiu su juo ir būsiu šalia visą laiką. Mūsų šeima, artimiausi draugai, Georg ir Gustav ir mūsų komanda taip pat jį aplankys.

BILD: Ką šiuo metu veikia jūsų būgnininkas Gustav ir gitaristas Georg?

Tom: Na, jiems tai būtų kaip visada. Ką jie turėtų veikti? Jie nieko neveikia. Tikėtina, kad kaip visada Georg žaidžia su savim, o Gustav važinėja dviračiu. Na, jei atvirai, manau mums visiems vienodai. Dėl šios priverstinės pertraukos negalime nusiraminti. Gal tai ir nėra taip blogai.

BILD: Ar nebijote, kad Tokio Hotel nebeskambės taip pat po operacijos? Ar Bill nebijo, kad jo balsas taps aukštesnis ar gilesnis po operacijos?

Tom: Atvirai, mes iš tikrųjų esame sumautai išsigandę. Abu iš mūsų. Jei taip, Bill jau yra davęs man ženklų, kad turiu dainuoti. Na, Phil Collins, taip pat buvo būgnininkas prieš pradedant dainuoti.

BILD: Taigi, blogiausiu atveju jau turi planų. Jūsų fanai taip pat labai susirūpinę. Yra daug dovanų Bill, tiesa?

Tom: Tai iš tikrųjų neįtikėtina ir neabejotinai miela, ką fanai daro. Šiuo metu Bill apipiltas fanų dovanomis. Daugybė jų įkvėpti dėl Bill gerklės. Jis visiškai aprūpintas sekančiai slidinėjimo kelionei. Jis gavo daug skarų ir šalikų. Taip pat galėtume atidaryti vaistinę. Nesuskaičiuojami vaistų lašai, multi-vitaminų piliulės, vitaminas C, cinkas ir daugybė homeopatinių dalykų, kurie mūsų imuninę sistema padarys tvirtesnę. būtų gera kelionė.

.

Bill interviu su "BILD" po operacijos.

.

BILD: Bill, kaip tu jautiesi?

Bill: Na, aš jaučiausi ir geriau savo gyvenime, bet tai pakenčiama. Aš laimingas, kad viskas jau praėjo. Bet aš vis dar bijau dėl savo balso, ir žala čia turi visiškai pranykti. Viskas mano gyvenime, priklauso nuo mano balso.

BILD: Kaip tu patyrei operaciją?

Bill: Kai aš jau buvau beveik narkozėje, ir daktarai stovėjo apie mane, aš bijojau, kad jie gali pradėti dar prieš jai paveikiant mane. Bet greitai po šių minčių, ji pradėjo veikti.

BILD: Kaip reagavo tavo dvynys brolis Tom, po visko?

Bill: Kai Tom aplankė mane, aš pabudau lovoje ir vis dar turėjau tokią adatą rankoje. Kadangi mes abu turime adatų baimę, buvo sunku nesijuokti iš to - blogai aš taip pat neturėjau drąsos. Ir aš taip pat vilkėjau tą bjaurią baltą aprangą, bei žalią kepurę. Aš atrodžiau kaip pabėgęs iš psichikos ligoninės.

BILD: Kokios dienos tau yra dabar?

Bill: Ką tik aš žiūrėjau filmą "Interviu su Vampyru". Kai aš nežiūriu DVD, Tom turi būti čia, jis visada žino ką aš noriu pasakyti. Kai kas nors paklausia klausimo, aš tiesiog turiu tik greitai pažiūrėti į Toma, ir jis žino atsakymą. Jei Tomas būtų čia aš tiesiog galėčiau dabar neberašyti (red. past. Billas negali kalbėti 10 dienų po operacijos).

BILD: Kaip dažnai turi būti klinikoje?

Bill: Aš turiu grįžti kelis kartus patikrinimui, ir po visko mano balsas pradės atsistatyti.

Interviu su "BILD"

Per BILD interviu, Tokio Hotel atvirai kalba taip, kaip dar niekad nekalbėjo: apie grupę ir sargius.

Jie yra jauniausios Vokietijos superžvaigždės iš Tokio Hotel: Bill, Tom, Gustav ir Georg. Praeitą vasarą rock/pop grupė su super hitu „Durch Den Monsun" dar iš mokyklos suolo pasiekė muzikos viršūnes. Iki šiandien ėjo jie gyvai su daugiau kaip puse milijono fanų, pardavė 1,3 milijonus kompaktinių diskų, gavo keletą apdovanojimų (pvz. „Echo", „Comet", „BILD-Osgar").

Per interviu su BILD, Tokio Hotel sumuoja savo pirmųjų metų balansą.

BILD: Jūs visi esat vieniši. Nenorėtumėt turėti draugės?
Tom: „Mes beveik neturime laiko užmegzti santykius. Bet jei taip atsitiktų, mes tikrai nebūtume tam prieš. Tačiau muzika mums visada išliks pirmoje vietoje. Panelė tai turėtų suprasti."
BILD: Kaip atrodo jūsų sexualinis gyvenimas?
Bill: „Mano sexualinis gyvenimas iki šiol ir su Tokio Hotel apskritai nebuvo pompastiškas. Teisingiau aš mažai užsiimu sexu. Aš nesu tipas, kuris mėgsta greitus dalykus. Jei jau ką nors įsileidžiu tai rimtai."
BILD: Tom, tu juk esi lengvabūdiškesnis, ar ne?
Tom: „Žinoma. Tačiau ne kitaip buvo ir prieš ,Tokio Hotel‘, nors dabar, natūralu, kad sexo padaugėjo. Tačiau jo kokybė nepagerėjo dėl to, kad esi garsus. Yra tik šiek tiek daugiau pasirinkimo."
Georg: „Aš nemanau, kad viskas sukasi tik apie paukštelius."
Gustav: „Kai mes grįžtame po koncerų, nelabai turime tam noro."
BILD: O kaip su gerbėjomis?
Tom: „Prieš Tokio Hotel visada stovi kelios merginos, kurios mielai prisijungtų. Kartais aš nesakau ne."
BILD: Ar tu pasakai panelei, kad įmanoma tik vienai nakčiai?
Tom: „Aš manau, kad tą žino kiekviena mergina. Be to galima numatyti, kad iš greito nuotykio nelabai gali išaugti kažkas tvirto."
BILD: Ar buvote kada nors rimtai įsimylėję?
Bill: „Aš manau, kad dar nebuvau niekada. Bet man dar tik 16, čia aš dar turiu laiko. Tikro sielvarto dėl meilės aš dar nepažįstu."
Georg: „Taip vadinamos tikrosios meilės aš dar taip pat neišgyvenau."
Tom: „Aš tuo net ir netikiu. Santykiuose greitai ateina pripratimas. Tada kartu gyvenama ir pasidaro nuobodu."
BILD: Ar nebijote, kad kokia mergina gali išplepėti kaip su jumis buvo lovoje?
Tom: „Ne, tam nėra jokio pagrindo. Be to aš nieko neslepiu. Kai miegu su mergina esu normalus Tom ir ne gitaristas iš Tokio Hotel."
Bill: „Su daugeliu merginų neaišku ar jos tikrai mano, kad mes puikūs, ar mėgsta tik mūsų aplinką. Todėl užmegzdamas santykius aš jau esu atsargesnis."
BILD: Ar visada saugotės sexo metu?
Tom: „Žinoma. Visada turime sargius. Čia mes niekuo nesiskiriame nuo kitų tipų.”
BILD: Bill, ar tu jautei ką nors taip pat ir vyrams?
Bill: „Ne. Nors anksčiau turėjau kelis draugelius gėjus, bet su jais niekada nieko neįvyko."
BILD: Ar manai, kad tavo sexualinė orientacija galėtų kada nors pasikeisti?
Bill: „Yra trys dalykai, kurie man niekada nepasikeis: Aš niekada nevesiu, niekada neisu į viešnamį ir tikrai niekada neturėsiu nieko bendro su vyru.”
BILD: Tai kas tada lieka?
Bill: „Tikroji meilė, kuria aš tvirtai tikiu. Galiu su kažkuo būti ir nevesdamas.”

Apie dainas

Schrei:

Bill: Tom ir aš stebimės dėl stiliaus mokyklose arba dėstytojų ir mokinių požiūrių į mus. "Schrei" nusako, kad mes nenorime prisitaikyti, bet paprastai visada pasakom savo nuomonę. Daina nusako nusivylimą, kurį mes kartais patiriame iš laikraščių. Tai ne viskas ko mes norime. Taigi, vienas turi rėkti, kad atsikratytų šio nusivylimo. Jei dainą dainuojame gyvai, galime panaudoti savo įžūlų elgesį. Tada, tai lyg išsilaisvinimas. Be to "Schrei" reiškia "klyk", kuris mūsų situacijai yra svarbus. Mūsų prielaida grupėje, kad yra visiškai paprastas atsakymas: jei kas nors nepatenkintas, tada gauna barnių.

.

Durch den Monsun:

Bill: Po to, kai palikome mokyklą ir pasirinkome privačius mokytojus, mes apgalvojom kartu su prodiuseriu, kuri daina geriausiai pasisekė. "Durch den Monsun" iš pradžių yra ramesnė ir tampa lyriškesnė ir sunkesnė pabaigoje. Supratome, kad daina gerai pristatė albumą arba kad mes turime keletą greitų dainų ir ramių baladžių. "Durch den Monsun" nusako kritimą kitame pasaulyje, jei kuriam nors nepasisekė meilėje. Parašiau daugiausia svarbių dainos eilių po išsiskyrimo su drauge. Tada, supratau, kad padarėme klaidą. "Durch den Monsun" liepia susirasti draugę aname pasaulyje. Ir visiškai rizikuoti ir nuotykiai tiktai, kad pamatytum tą žmogų.

.

Rette mich:

Bill: "Rette mich" albume yra paprasta tikra baladė ir ji apie nelaimingą įsimylėjėlį. Aš jau praėjau dalykus, kurie yra toje dainoje. Kol grįžta atgal į tą vietą, kur buvo kartu, bendroje slėptuvėje ir tiesa, nebuvimas kartu blogai. Negali užuosti daugiau jos, jei nesitęsia toliau santykiai. Arba jei mergina apgavo tave. Be abejo, yra Magdeburge įsitikinusi mergina, kuri tiki, kad dainuoju jai tą dainą. Bet aš dar jaunas ir neturėjau ilgų santykių. Taigi, ištikrųjų tai nėra konkrečiai jai.

.

Leb die Sekunde:

Bill: Parašiau "Leb die Sekunde" kai buvau dešimties metų. Daina atrodo kaip savaitgalis arba kad turiu sėdėti namuose ir nieko neveikiu. Esu žmogus, kuris visada kažką daro. Negaliu likti visą dieną lovoje ir nieko nedaryti. Noriu visada būti aktyvus ir bandyti dalyvauti visur ir veikti. Dabar, tai nėra komplikuota: mes mėgaujamės kiekvieną sekundę savo sėkme. Dabar daug jaunų žmonių savo gyvenime nedaro to ką mes darome. Matome daugybę skirtingų šalių ir užsiimame daugybe pomėgių. Bet ne visada lengva gyventi kiekviena sekunde. Be to, buvo momentas kada buvo netikėtai atsitikę: momentas kai vykome į Magdeburgą "Star for free" kai buvo 75000 žmonių ir rėkė. Kai užgrojome, buvo tamsu ir buvo neįtikėtinas jausmas pamatyti visus žmones ir išgirsti kaip jie dainuoja mūsų dainas.

.

Freunde bleiben:

Bill: "Freunde bleiben" apdainuoju nuosprendį "Lieber early als Bill (tikiu, kad geriau mirti negu Bill). Norima pasakyti man, kad pažįsta mane atvirai, bet suprantam, kad šis nuosprendis skamba gerai. Vis dėlto manau, kad keletas žmonių taip galvoja. Labai mėgstu tą dainą, suprantu, kad yra paviršutiniškų, nesąžiningų ir arogantiškų žmonių. Dabar žmonės yra visiškai veidmainiai ir džiaugiasi sakydami "Labas" kai prasilenki. Daina asociuojasi su Magdeburgu, kurio negalime užuosti ir norėtuma tai pasakyti. Vis dėlto, spėju, yra ten šaunių žmonių. Aš diskutuoju ir diskutuoju apie tai mielai, jei mes erziname tuos žmones. Tom ir aš pasisakome abu kai pamatome tokių kvailų žmonių.

.

Ich bin nich' ich:

Bill: "Ich bin nich' ich" daina apie sudaužytą širdį. Kalbama apie tai, kai įsimyli ką nors, kurio negali turėti arba kuris jau turi kitą. Taigi, tai lieka savyje. Aš jau žinau susidūriau su tokiomis situacijomis. Tada, susiėmiau, nes nežinojau kada turėčiau bendrauti su mergina, kurią mylėjau. Šiuo metu aptariu tai su draugais, bet nelabai apie viską šneku, nes mano mintys jiems nepalankios dėl merginos. Kiti grupėje gali suprasti tą jausmą, bet aš vienintelis, kuris tikrai buvau įsimylėjęs. Gavau laišką atsisveikinimo kaip dainoje. Dabar, rašo tik SMS.
.

Wenn nichts mehr geht:

Bill: Daina papasakoja, kas atsitinka po mirties. Vieni sako, kad aš per jaunas dar apie tai galvoti. Aš nebijau mirties. Bet tikiu, kiekvienas galvoja kaip yra po mirties ir kas ten patenka. Turime šancą, kad šeimoje visi miršta, bet niekas su kuo buvau labai prisirišęs. Taip ir grupėje, manome, kai grojame ant scenos galvojame apie savo naminius gyvūnus. Tai taip sunku, jei naminis gyvūnėlis miršta. Myliu šunis be galo. Jei mano šuo mirtų, pasaulis sugriūtų. Mano negrynakraujis dobermanas Scotty yra šešerių metų. Paėmėme jį kai buvo vienerių metų. Tai taip miela. Man gaila, kad jo dabar nematome dažnai.

.

Lass uns hier raus:

Bill: "Lass uns hier raus" aprašo mūsų dideles svajones, kurios neišsipildo. Daina pasirodė proceso viduryje, prodiuseriai tikėjo, kad mums pasiseks su muzika. Tada, buvome jau tokie laimingi, nes mes bendradarbiavome su prodiuseriais, kurie mūsų paklausė: kokia būtų jūsų nuomonė, kaip reaguotumėte, jei paviešintume tokią dainą? Bet kaip super žvaigždės, mes negalvojame, bet rašome tekstuose. Mes vis dar tokie, kurie ir buvome. Muzikuojame ir džiaugemės, jei žmonės mus mėgsta. Ir eilėse "Wir sind eine Boygroup und gecastet sind to wir auch" (liet.-esame vaikinų grupė ir buvome pastebėti) visada buvo priekaištų mums ir mes dainoje tai priimame linksmai.

.

Gegen meinen Willen:

Bill: Parašėme šią dainą, nes manėme, kad tėvų išsiskyrimas yra labai svarbus dalykas, kur ir padainavome. Tai nustebino mus, kad vis dar niekas tai nėra padaręs prieš mus. Būtent pas mus, yra daugiau ir daugiau vaikų klasėje, kurių tėvai išsiskyrę. Keletas nedrąsiai šneka ir sako kaip jie jaučiasi dėl to. Taigi, mes norime išreikšti tą jausmą, vienodai ir aš dainoje dainuodamas taip jaučiuos. Mūsų tėvai mus pakvietė į pokalbį ir sprendimą dėl skyrybų. Jie nieko kita neturėjo ką daryti. Noriu pasakyti bet kuriuo atveju, visi tėvai privalo apgalvoti kartu dėl vaikų. Vis dėlto, jie privalo skirti dėmesį, kad vaikai jaustųsi gerai. Tėvas ir motina privalo susitikti su vaiku ir jam paaiškinti. Šiandien, Tom ir aš nepatiriam daugiau skyrybų. Mes esame nesantuokiniai su savo tėvais ir labai gerai. Mes esame vis dar šeima, kad mūsų šeima nėra kartu.

.

Jung und nicht mehr Jugendfrei:

Bill: Tie, kurie mus pažįsta daugybę metų žino, apie ka dainuoju toje dainoje. Mūsų vadybininkas privalo mus suprasti. Mes visada darome, ką norime daryti ir niekas neįpareigos mus į tai, kas yra nesvarbu. Tai lyg metimo kauliukai. Tai nėra būtina būti laisvam ir jaunam. Žmonės, kurie mus mato mus pora savaičių, supranta, kokie mes tampame tų dviejų savaičių pabaigoje...

.

Der letzte Tag:

Bill: "Der letzte Tag" aš domiuosi, kaip būtina tą paskutinę dieną elgtis. Mano paskutinę dieną aš mielai pabendraučiau su žmonėm, kuriuos be galo myliu. Tai liūdna. Daina varo mane į depresiją. Taip pat dainuoju "jei ši diena paskutinė, prašau nesakyk man tai, dar ne". Būtų tikrai labai blogai, jei tokia diena ateitų. Norėčiau numirti su savo šeimos atsiminimais. Unendlichkeit: Bill: Vaikinai ir aš parašėme vieni tą dainą. Ją kūrėme kol ruošė CD. Mes turėjome laisvo laiko, lauke, kur galėjome kurti. Padarėme vandens butelius vasarą ir pastatėme žiemą sniego senį. Matėme kiekvieną sezoną ir tai įkvėpė mus. Daina kalba dėl fakto, kad kažkas pasuka kitur ir kad, tas kitaip elgiasi ir kuris rūpinasi dabartimi. Neabejotinai, aš didžiuojuosi daina, bet taip didžiuojuosi savimi ir visu albumu.

Interviu "Panelei"

Tokio Hotel Pragoje.

Žinokite, kelionė į Prahą buvo gana rami (tai linksma), per kažkokį stebuklą ar pinigų neturėjimą nesusipainiojome ir į Tokiją nenuvykome (tai keisčiausia), tad kelias į "Zimmer 483" buvo mums tiesus lyg styga (labai poetiška)...
Aišku, žavių vaikinų dėmesio, kaip ir Helsinkyje, ir Berlyne... ai, na, žodžiu, kaip ir visur, mums netrūko...
Velnias, ką mes čia pasakojame? Juk ne apie save rašysime, o apie žvaigždutes iš Vokietijos! Tai va - atsibodo mums tūnoti Lietuvėlėje ir nusprendėme grįžti prie savo ankstesnių užsiėmimų - į trasą! T.y. kelionės, turai, pažintys ir visa kita, kas įeina į be galo talpią "trasos" sąvoką...
Net negalime nustatyti - ar berniukai dar nesužvaigždėjo, ar tiesiog jų vadybininkai rūpinasi gera kolektyvo reputacija, bet nuo pažadėto interviu laiko iki to momento, kai pamatėme visų paauglių numylėtinius, praėjo tik 20 minučių! O numylėtiniai atrodė... įspūdingai.
Broliukų dvyniais, na, niekaip nepavadinsi – Bill pasišiaušusiais, lyg po knebinėjimosi elektros skydinėje (nesėkmingo), plaukais, rimtas, kalbantis paslaptingomis frazėmis ir apskritai visas toks a la mistiškas.
Tom, apsirengęs kaip tikras gatvės reperis ir suvėlęs plaukus į dredus, priešingai - iš kailio neriasi, kad įrodytų, jog ne veltui jį vadina širdžių ėdiku (primename, mūsų šie triukai nedomina, nes mes su nepilnamečiais - niekada!).
Kiti vaikinukai iš pirmo žvilgsnio yra tik malonus fonas dvyniams. Taigi, griebiame jautį už ragų... Kokį jautį ? Ee, kur jautis ? Oi, atsiprašome, mes tik norėjome pasakyti, kad pagaliau pradedame kalbą, va.
.

Panelė: Niuuu, vaikai... Oi, atsiprašome, vaikinai, kaip jūs save apibūdintumėte?

Tom: Didžiausios Europos roko žvaigždės ! Jauniausi, talentingiausi ir visiškai pakvaišę. (Ar ne per daug stulbinančių savybių kartu? O gal tik sunki žvaigždžių ligos forma?)

Panelė: OK... Gerai... Įspūdį padarėt! ( Tikrai padarė - šiaip gerai kalba vokiškai! Eik tu sau! Ir tokie jauni! Na ir kas, kad jie vokiečiai ? Mes, štai, genialios blondinės, o vis vien taip greitai vokiškai nepakalbame.) Reiškia - rokenrolinio gyvenimo jau prisiragavote sočiai. Kaip ten pas jus, rokerius, sakoma – sexas, alus ir rokenrolas?

Bill: Taip, anksčiau gėrėm išties nemažai...

Panelė: Oho, tai jau tiek nusigėrėt, kad dabar geriate kur kas mažiau ?

Bill: Merginos, aš dar nepabaigiau! (Tylim, tylim) Anksčiau išties piktnaudžiavome energetiniais gėrimais, bet dabar nebe. Tik sultys ir šalta arbata! (Fe! Tik apsidžiaugėme, kad pakvipo skandalu, o tie energetiniai gėrimai ėmė ir viską sugadino!)

Panelė: Pala, tai koks čia rokas? O kurgi skandalai, muštynės, mergos?

Bill: Ne, aišku, durniuodami galime ir susimušti, bet šiaip esame labai geri draugai. Beveik šeima. (Klausėme lyg ir ne apie jų jausmus šeimai. Gal kažko nesupratome? Ar vis tik klausinėti vokiškai, nemokant kalbos, nėra taip jau paprasta?)

Panelė: O kaipgi tėvai? Girdėjome, kažkada jie jums net gitaras ant scenos atnešdavo - tik būkite rokeriai, vaikučiai mielieji. Ką jie mano apie tai, kas vyksta dabar?

Bill: Štai taip žurnalistai iškraipo tikrovę. Cha cha, atrodo, ir nemeluojate, bet kalbate visiškas nesąmones ! (Kodėl visi apie mus sako tą patį?) Aišku, kad tėvai visada mus palaikė! Juk patėvis - muzikantas. Ir kai buvome jaunesni (mažesni?), kartais prašydavome tėvų pavežti iki koncerto vietos, nuvežti instrumentus. Taigi jei visada mus palaikė, palaiko ir palaikys! (Amen!)

Panelė: Ar skiriasi jūsų dabartinis žvaigždžių gyvenimas nuo to, kaip jį įsivaizdavote ?

Tom: Kažkaip įsivaizdavau, kad kiekvienam koncertui turėsim prašmatnų persirengimo kambarį su šaldytuvu, pilnu šampano, ir sūkurinę vonią, pilną gražių merginų... Deja, taip nėra...

Bill (juokiasi) : Tik pažiūrėkite, koks nusivylimas ! - Vis vien turėjote ar tebeturite savo mėgstamų atlikėjų. Kas tokie yra jūsų dievaičiai ?

Tom: Man asmeniškai visada patikdavo grupė ,,Aerosmith“ (sutinkame, verta dėmesio burnytė) ir hip-hoperis Samy Deluxe .

Bill: O aš išskirtinis buvau nuo pat mažens. Kažkodėl mane visada žavėjo moterys dainininkės. (Pagaliau radome vaikinuką, pripažįstantį, kad moterys yra pačios talentingiausios.) Visada patikdavo ir tebepatinka vokiečių dainininkė Nena.

Panelė: Kol vadybininkė mūsų dar neišvijo, tiesiog privalome pakalbėti modernia, aktualia ir labai muzikalia tema - jūs ir sexas !

Georg: (aha, pats pirmas prabyla vyriausias) Na, tai nėra pats svarbiausias dalykas gyvenime, bet be jo išgyventi irgi neįmanoma... (Na, dėl jo viskas aišku - juridiškai suaugęs asmuo. Bet gražuoliukams dvyniams juk dar tik bus aštuoniolika!)

Bill: Mylėtis galima tik su ta mergina, kurią esi nuoširdžiai įsimylėjęs. (Teisingai, su kitomis tas veiksmas kitaip ir vadinasi.) O aš jau seniai niekam nejutau nieko panašaus.

Panelė: Jei nejutai, tai ir nesimylėjai ?

Billas: Na, į šį klausimą neatsakysiu... (Jau atsakei...)

Panelė: Tom, ko tyli ? Girdėjome, kad tu tai jau ne vieną gerbėją esi į kambarį parsitempęs...

Tom: Na, visko būna... Bet žiūrėkite - Bill jau susiraukė... "Žiauriai" nemėgsta, kai apie tai kalbu...

Panelė: Mes ir neprašome pasakoti apie procesą. Tiesiog įdomu, kaip vadybininkai ir apsauginiai tau leidžia tai daryti.

Tom: Jie saugo mus koncertų metu, bet laikas, kai esame savo kambariuose, yra šventas - tai mūsų laikas, niekas nekontroliuoja ir galime daryti viską, ką norime !

Panelė: Papasakokite mums (nebijokite, niekas daugiau nesužinos), kas juokingo ar įdomaus buvo nutikę, kai jūsų nesaugo apsauga. Ką išdarinėjate likę vieni ?

Tom: Oi... (Sunkiai atsidūsta. Iš karto matyti – yra ką pasakoti...) Reikia prisiminti, ką čia tokio jums... Na, pavyzdžiui, buvo toks atsitikimas, kai kažkokia mergina mūsų bendrą draugą išmetė nuogą į viešbučio koridorių, užrakino duris ir atgal nebeįsileido. O jis plikas trankė duris tol, kol neprisistatė apsauginiai.

Panelė: Ir ką jie padarė?

Tom: Nieko, pasakė merginai, kad atrakintų duris.

Panelė: Taip paprastai?

Tom: Jis pasinaudojo geru mūsų vardu - pasakė, kad yra naujas grupės gitaristas. Tai va - dabar norėtume pasakyti tiems apsauginiams, kad jis tikrai nėra mūsų gitaristas ir kad tikri "Tokio Hotel" nariai taip nesielgia! (Juokiasi.)

Panelė: OK. Bet mes laukiam jūsų pasakojimų apie save, o ne apie draugus!

Bill: Mes tuo metu buvome kitame viešbučio kambaryje ir mėtėmės pomidorais. (Aha, o mes vanojomės krapais. Nieko protingesnio nebesugalvoji? Gal dar pasakysi, kad taip pat buvote pliki?) Mums į kambarį buvo atnešę vakarienę. Prašėme daug daržovių ir salotų. Valgydami susiginčijome ir pradėjome svaidyti vienas į kitą pomidorus... Ir ne tik...

Panelė: Kas ,,ne tik“?

Bill: Na, paskui prie mūsų prisijungė tas draugas... jau buvo apsirengęs (juokiasi), ir nusprendėme pažaisti daiktų karą. (gražus mažų vaikučių žaidimas.)

Panelė: Už padarytą žalą mokėti nereikėjo ?

Bill: Tai kad ne. Matyt, spėjome greitai iš ten išsinešdinti... Nežinau, vadybininkų reikia klausti.

Panelė: Reiškiame gilią užuojautą jūsų vadybininkams!

Tom: Tai jau tikrai. Vienam turo vadybininkui kartą naktį prie lovos buvome kėdžių pristatę. Paskui naktį girdėjome keistus garsus - turbūt išsiplojo tarp tų kėdžių... Bet tai buvo seniai ir mes pripažįstame, kad pasielgėme kvailai. (Prieš išeinant reikės atidžiai apsižiūrėti...)

Panelė: Manote esą geras pavyzdys savo gerbėjams ?

Georg: Na, nebent tik kaip muzikos atlikėjai. Viskuo kitu – NEEEE !!!

Panelė: Greitai sukaks aštuoniolika, reikės eiti tarnauti į armiją! O gal jus, kaip žvaigždes, atleis ?

Bill: Ai, jo, neseniai gavome griežtą įspėjimą. Praleidome dieną, kai turėjome pasirodyti šauktinių punkte, tad parašė, kad jei vėl neateisime, atves su policija !

Panelė: Ir norite pasakyti, kad nusileidote? Po velnių, juk jūs - žvaigždės! Leisitės žeminami ?

Bill: Eee, merginos, sorry, bet nelabai supratome - kodėl "žeminami" ? Žmonės tiesiog dirba savo darbą, kaip ir mes !

Panelė: Kokį darbą jūs dirbate ? Plytas nešiojate ? Jūs gi dainuojate !

Bill: O dainavimas - ne darbas ? (juokiasi) Bet koks darbas vadinamas darbu. Va, jūs juk irgi dirbate?!

Panelė: Apsirikote! Mes jūsų gerbėjos ir tik apsimetame, kad dirbame.

Bill: O tai irgi visai neblogai! (Vėl juokiasi. Neatsiliekame ir mes...)

Panelė: Taigi, nuolaidų jums dėl tarnybos, kaip supratome, nebus. Tai ką darysite jūs ? Eisite į armiją ?

Bill: Manome, kad pavyks susitarti... Kaip nors... Gal... Šiaip neįsivaizduojame savęs su kareiviška uniforma – būtų katastrofa apsivilkti tą žalią aprangą! (Ei, tai gal verta pabandyti ? Na, apsirengtumėte kareiviškai ir pasižiūrėtumėte, ar įvyko pasaulinė katastrofa, ar ne. Jei pamatysite, kad žemynai nepaskendo, o žmonija nežuvo, galėsite rengtis tuos žalius drabužius ! Pala, negi vėl nusišnekėjome?...)

Panelė: Bill, ko labiausiai neapkenti ? Tik nesakyk, kad kareiviškos aprangos...

Bill: Ne, kol nedėvėjau, nieko negaliu pasakyti... Neapkenčiu aš fotografų! Turiu omenyje ne normalius fotografus, o paparacus – jie mane be galo nervina. Suprantu, kad toks jau mūsų ir jų darbas, na, ok, susitariam dėl fotosesijos, pasifotkiname, ir viskas. Bet... Neee, jie išlenda iš netikėčiausių vietų, kiša kamerą tiesiai į veidą ir, padarę kelias puskreives nuotraukas, pabėga. Paskui iš tų kelių nuotraukų padaro kokį nors neva sensacingą fotoreportažą! Greitai bijosiu į tualetą eiti, nes yra didelė tikimybė, kad vienas kitas paparacas gali išlįsti tiesiai iš unitazo!

Panelė: Gali būti ramus - jis nerizikuos savo brangia aparatūra, kišdamas ją po kažkokios žvaigždės subine!

Bill: Apie tai nepagalvojome - gerai, kad pasakėte, galime būti ramūs... (Kikena sau po nosim.)

Panelė: Tai ką planuoji veikti ateityje ? (Generolu, įtariame, netaps...)

Bill: Nežinau, ką tiksliai, bet tai bus tikrai susiję su muzika. Gal paprašysiu, kad mane priimtų dirbti į jūsų žurnalą, ir kalbinsiu žvaigždes apie... (Vis dėlto įdomu - kodėl visos kalbinamos pasaulinio lygio žvaigždės siūlosi dirbti mūsų žurnale? Dėl mūsų ar dėl žurnalo ?..)

.

Tai buvo paskutinės mūsų oficialaus interviu minutės. Jau beveik stovėjome tarpdury, o vadybininkė visa savo veido išraiška (beje, žūva neblogas mimo talentas) bandė mums pademonstruoti, kad interviu skirtos 15 minučių jau seniai pasibaigė. Na ir kas? Oi, tik nereikia mūsų stumti!
Po pokalbio pasijautėme labai pavargusios, lyg dienelę auklėmis padirbėjusios. Na, bet mūsų vaikai pasitaikė net laaaaabai simpatiški... che che.
Neslėpsime visos žiaurios tiesos - išeinant iš kambario Tom dar spėjo draugiškai mums pamirksėti... Et, tas širdžių ėdikas...
.

P.S. Tai turbut vienintelis Tokio Hotel interviu duotas lietuvių žurnalui... :)

Interviu su "YAM"

Singlas 1-moje vietoje, albumas taip pat. Koncertų metu išparduoti visi plakatai. Bill, Tom, Gustav, Georg dabar turbūt negali būti geriau. Pokalbyje su “YAM” jie papasakoja apie savo gėdingą gyvenimą ir atvirai kalba apie savo tamsiąsias išdaigas.

.

YAM: Dabar aplink jus egzistuoja visiškas chaosas! Kaip jaučiatės būdami įžymus?

Bill: Mums tai labai patinka. Kažkada galvojom, kad tai peraugs mus ir mes nesusitvarkysim. Bet šiuo metu viskas yra gerai.

YAM: Ar nebijote, kad tai gali jus pakeisti?

Tom: Ne. Niekas musų nepakeis. Mes save stebime. Nuo seno žinome, gerbiam ir mes neleidžiame sau pasikelti, stengiamės nusileisti į žemę.

YAM: Kas buvo geriausia, o kas blogiausia įžymumo metu?

Georg: Labai blogų žinių dar neturėjome. Aišku, yra daug pavydžių ir labai neprotingų apkalbų, bet tai mums yra niekas.

Tom: O geriausia yra tai kad dainavome gyvai prieš 70000 žiūrovų. Tai buvo pirmame festivalyje Magdenburge, o tai taip greit nepamirštama. Dabar galime eiti į klubus, į kuriuos musų ankščiau neįleisdavo.

YAM: Kaip atrodo kai jūs einate į klubą?

Tom:Išskyrus Georga, mes esame skirtingų charakterių. Sėdime prie baro ir flirtuojame su merginomis, o Georgas šoka. Pats mėgstamiausias šokis yra „Hip-Hop“.

YAM: Jūs esate dieną-naktį kartu. Ar tai jūsų neerzina?

Bill: Ne. Jau daugiau kaip 5 metai mes kuriame muzika kartu. Užtat žinome visus savo nesutarimus. Ir žinome, kada reikia palikti ramybėje. O apskritai kiekvienas turi savų defektų.

Georg: Esu labai nepunktualus.Tai gali labai kitus erzinti.

Tom: Nors esu gitaristas,bet visa laiką stuksenu į kokį nors daiktą.

Bill: Aš esu dainininkas, visur ir visada. Kiekvieną dieną turiu vis naują dainušką, kuri nervuoja kitus. Priedo, esu šiek tiek tinginys. Trijulė nešioja instrumentus, o aš turiu tik savo mikrofoną. Ir turiu prisipažinti, kad nepadedu jiems nešime.

YAM: Koks yra gėdingiausias įvykis jūsų gyvenime?

Bill: Prieš keletą savaičių, visi keturi turėjome gėdingą išgyvenimą. Buvo naktis. Mes buvome viešbutyje Hamburge: Visur buvo išjungtos šviesos, tik viename kambaryje dar degė šviesa. Susidominome, nuėjome pažiūrėti kaimynų ir atidarėm orlaidę... Jie mylėjosi. Galėjome viską matyti. Tai vyko viskas apie pusantros valandos. Mums buvo labai įdomu. Bet vėliau jie taip naglai pažiūrėjo į viršų ir užtiko mus! Kabančius prie lango. Tuo metu tai buvo mums didžiausias atsitikimas.

Albumai

Scream

2007

Zimmer 483

2007

Schrei

2005

'

Devilish

Gustav

Pilnas vardas: Gustav Schäfer.
Grupėje: Būgnininkas.
Gimimo data: Rugsėjo 8, 1988.
Gimimo vieta: Magdeburgas, Vokietija.
Gyvenamoji vieta: Magdeburgas ir Hamburgas.
Broliai, seserys: Vyresnė sesuo.
Pravardė: Juschtel.
Ūgis: 170cm.
Akių spalva: Ruda.
Zodiako ženklas: Mergelė.
Mokykla: Taikomojo mokslo mokykla.
Savybė: Mėgsta dėvėti beisbolo kepuraites.
Mėgstamiausias dalykas mokykloje: Sportas.
Nemėgstamiausias dalykas mokykloje: Fizika, Vokiečių kalba.
Hobis: Groti būgnais, važinėjimasis dviračiu, bėgiojimas, visoks sportas.
Mėgstamiausios grupės: Metallica, Slipknot, Motorhead.
Asmenybė: Jis linksmiausias grupėje, nors atrodo labai tylus ir drovus. Jis visų galų meistras grupėje ir mėgsta anksti keltis.
Moto: "Viskas galų gale baigiasi gerai!"